atsitopėti

atsitópėti 1. atsipeikėti, atgauti sąmonę, kvapą: Kai užpyliau an galvos [v]andenio, tuoj atsitópėjo Lkm. Gal pusę adynos gulė[jo] negyvas, ė paskui atsitópėjo Rš. 2. atsigauti, sustiprėti: Atsitópė[jo] karvė [po sirgimo] Dglš. \ topėtis; atsitopėti